- paklėtis
- paklė́tis sm. (1), paklė̃tis (2) NdŽ, pãklėtis (1), paklėtỹs (3b) 1. vieta po klėtimi, po klėties grindimis: Vištos nuo lietaus paklė́tin sulindo Dbk. Vasarą tai mes laikom paklė́ty vištas Sdk. Pãklėtė[je] višta susitaisė lizdą Skd. Išvaryk vištas iš paklė́čio ir paimk kiaušinius Ut. Nunešk tuos stiklus po paklė́čiu pakišti, kad kas kojų nepasidurtų Kair. Keliais alkūnėmis ropodavo iš paklėčio sp. Nelįsk paklėtin, susipurvinsi! Kp. Iš pãklėčio išlindo Slnt. 2. pastogė prie klėties, prieklėtis: Aure sūriai paklė́ty kaba Pn. Dalgį pakabink paklė́ty Ut. Baltai skalbia ežeruose, aukštai džiausto paklėčiuose DvD71. Jos aukštai džiaustė – paklėtaičiuos (d.) Alk. 3. klėties pasienis, vieta pagal klėtį: Slankioj, slankioj paklėčiaĩs su raudonais kailiniais (d.) Gr.
Dictionary of the Lithuanian Language.